AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023.
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“, UAB valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nepaisant kovą pasireiškusių karantino iššūkių, pirmąjį 2020 m. ketvirtį baigė užtikrindama visapusį veiklos tęstinumą. I ketvirčio ESO pajamos siekė 128,7 mln. eurų – tai 10,3 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Teigiamos įtakos ESO pajamoms, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, turėjo reguliuojančios institucijos patvirtinta vidutiniškai 11 proc. didesnė elektros energijos persiuntimo paslaugos, kurią sudaro elektros perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamosios, kaina.
„2020 m. pirmasis ketvirtis reikšmingai kitoks nei bet kuris iš anksčiau buvusių. Daugelyje verslo sektorių bei jose veikiančių bendrovių veikla kardinaliai pasikeitė – ne išimtis ir ESO. COVID-19 pandemija paveikė ne atskirą ar kelis ekonomikos sektorius, bet gerokai plačiau: ekonomiką, sveikatos sistemą, tiekimo grandines, vartojimą ir kitas sritis – iš esmės dalį pamatinių dalykų, kurie, būdami tarpusavyje susiję, daro įtaką ir vieni kitiems. Bet kuriuo atveju ESO, kaip infrastruktūros bendrovės veikla, neturi sustoti ir nesustojo. Net ir tokiais laikotarpiais elektros ir dujų skirstymas turi būti užtikrintas, o tiekimo nutrūkimai atkurti per kuo trumpesnius terminus,“ – sako ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Lygiagrečiai karantino įsigaliojimui, iš kovo 12 į 13 d. Lietuvoje siautė audra „Laura“. Rekordinis 28-31 m/s uraganinis vėjas be elektros paliko virš 250 tūkst. gyventojų, tačiau mobilizavus rekordinį skaičių ESO ir rangovų brigadų virš 90 proc. audros padarinių pavyko sutvarkyti ir atkurti elektros tiekimą rekordiškai greitai – vos per dvi-tris paras. Tokio masto uraganas, vardu „Ervinas“, paskutinį kartą Lietuvą buvo 2005-aisiais. Tik tada, elektros skirstymo tinklo gedimai baigti tvarkyti per bemaž dvigubai ilgesnius terminus. Šį kartą, jau per pirmas 12 valandų elektros tiekimas atstatytas 42 proc. klientų. Po 48 val. - pašalinta 90 proc. gedimų arba beveik 225 tūkst. namų ūkių buvo atkurtas elektros energijos tiekimas.
Pagrindinis ESO pajamų šaltinis ir toliau išlieka elektros energijos persiuntimas, kurio pajamos sudarė 82,5 proc. Bendrovės pajamų. Dujų paskirstymo pajamos siekė 9,8 proc. nuo visų pajamų. Ataskaitiniu laikotarpiu koreguota EBITDA sudarė 59,8 mln. eurų (buvo 8,7 proc. didesnė nei 2019 atitinkamu laikotarpiu), jos augimą išlaikyti padeda efektyvi Bendrovės veikla bei auganti reguliacinio turto bazė.
Per 2020 m. sausį – kovą ESO prie elektros skirstymo tinklo prijungė per 8.555 bei išliko tokiam pačiam lygyje kaip ir 2019 m. Prie gamtinių dujų skirstomojo tinklo prijungtų naujų klientų skaičius mažėjo: per 2020 m. pirmus tris mėnesius prijungė beveik 1.795 naujų klientų, 29,4 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pat metu (2.543 tūkst. klientų).
Esminiai rodikliai:
• ESO pajamos 2020 m. sausį-kovą siekė 128,7 mln. eurų – tai 10,3 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pajamos padidėjo dėl aukštesnio nustatyto reguliuojamų elektros persiuntimo ir skirstymo kainų lygio, lyginant su 2019 m. sausio – kovo mėn.
• Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per tris šių metų mėnesius siekė 50,2 mln. eurų ir buvo 6,3 proc. mažesnės nei atitinkamu laiku 2019 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo 45 proc. sumažėjusi vidutinė elektros energijos įsigijimo kaina. Nepaisant prasidėjusios COVID-19 pandemijos per 2020 m. pirmąjį ketvirtį Bendrovė persiuntė 2,53 TWh elektros energijos - tik 0,39 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2019 m.
• Ataskaitiniu laikotarpiu elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos siekė 70,6 mln. eurų, arba 73,7 proc. visų ESO patirtų sąnaudų. Veiklos sąnaudos 2020 m. sausio – kovo mėn. siekė 24,3 mln. eurų – 0,9 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
• 2019 metų sausio-kovo mėnesiais ESO uždirbo 59,78 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA*) – 8,7 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019 metais, kai šis rodiklis buvo 54,98 mln. eurų.
• Per tris šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir gamtinių dujų skirstomuosius tinklus siekė 23,5 mln. eurų - 49,2 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Investicijų pokyčiui įtakos turėjo sumažėję naujų vartotojų prijungimo prie tinklo įkainiai ir dalies elektros tinklo objektų rekonstrukcijos darbų perkėlimas į vėlesnius metų laikotarpius.
• ESO nuosavybės teise valdo apie 126 tūkst. km elektros linijų, iš jų 2020 m. I ketvirtį kabelių linijos sudarė 31,4 proc., kai 2019 m. I ketvirtį buvo 30,5 proc., atitinkamai sumažėjo oro linijų skaičius nuo 69,5 proc. 2019 m. I ketv. iki 68,6 proc. 2020 m. I ketv. Per 2020 m. sausio – kovo mėn. dujotiekių tinklas pailgėjo beveik 62 km, iki viso daugiau nei 9,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, kai 2019 m. jis I ketv. jis siekė apie 9 tūkst. km.
• Per pirmąjį metų ketvirtį reikšmingai prastėjo elektros energijos tiekimo patikimumo rodikliai. Esminį efektą tokiam reikšmingam rodiklių pablogėjimui turėjo 2020 m. kovo 12-13 dienomis siautusi vėtra „LAURA“, kurios SAIDI sudarė 127,69 minutės (88 proc. viso ataskaitinio laikotarpio SAIDI rodiklio reikšmės) ir atitinkamai SAIFI – 0,2 karto (42 proc. viso ataskaitinio laikotarpio SAIFI rodiklio reikšmės). Tokio masto uraganas, vardu „Ervinas“, paskutinį kartą Lietuvoje fiksuotas 2005-aisiais. Elektros tinklo gedimai tuomet buvo baigti tvarkyti tik praėjus dviem savaitėms. Šį kartą, daugiau nei 90 proc. audros padarinių panaikinti rekordiškai greitai – vos per dvi-tris paras.
• Nevertinant audros „LAURA“ įtakos elektros patikimumo rodikliams, 2020 m. sausio – kovo mėn. būtų fiksuojamas reikšmingas elektros tiekimo patikimumo rodiklių pagerėjimas: lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, SAIDI rodiklis siektų 16,86 minutes ir, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu (26,21 minutės), sumažėtų 9,35 minutės, o SAIFI rodiklis siektų 0,23 karto ir, lyginant su 2019 m. (0,35 karto) tuo pačiu laikotarpiu, sumažėtų 0,12 karto.
• Per 2020 m. sausio – kovo mėn. gamtinių dujų tiekimo kokybės rodikliai reikšmingai pagerėjo, lyginant su 2019 m. sausio – kovo mėn. Vidutinė neplanuotų dujų energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2020 m. sausio – kovo mėn. vienam klientui siekė 0,05 minutes ir, lyginant su 2019 m. tuo pat metu, sumažėjo 0,16 minutėmis (2019 m. sausio – kovo mėn. SAIDI sudarė 0,21 min.). Pagrindinė šių rodiklių gerėjimo priežastis - dėl trečiųjų šalių dujotiekių pažeidimų įvykę tiekimo sutrikimai mažesniam klientų skaičiui (135 klientai) nei tai buvo fiksuota 2019 m. tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu (484 klientai).
Dėl COVID-19 įtakos
Vertindama galimą su COVID-19 pandemija susijusių veiksnių įtaką Bendrovės veiklai ir rezultatams, Bendrovės vadovybė vertino pinigų srautų, reguliuojamų paslaugų teikimo, finansavimo šaltinių pritraukimo galimus sutrikimus, elektros ir dujų vartojimo galimą sumažėjimą dėl ekonomikos sulėtėjimo, kritines funkcijas atliekančių darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 riziką ir vykdomų projektų vėlavimo riziką. Vertinant buvo pasitelkta visa šiuo metu prieinama informacija apie COVID-19 keliamas grėsmes. Pažymėtina, kad galutinio COVID-19 pandemijos poveikio Bendrovės vykdomai veiklai dar negalima įvertinti, tačiau Bendrovės vadovybė, vertindama pagrindinių COVID-19 veiksnių galimą įtaką Bendrovės rezultatams, nenustatė grėsmių Bendrovės veiklos tęstinumui. Bendrovė ėmėsi veiksmų atsiradusiai rizikai suvaldyti. Bendrovėje parengti ir įgyvendinami darbuotojų pamainumo ir veiklos tęstinumo planai, siekiant pirmiausia užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, elektros ir dujų skirstymo veiklos tęstinumą.
*Bendrovės EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose.
Papildoma informacija: atstovas ryšiams su visuomene Tomas Kavaliauskas, tomas.kavaliauskas@eso.lt, tel. +370 617 51616
Priedai
